DOGOTEKA MultiAdapt 60 tabl
Yra papildomas pašaras, naudingas natūralios imuninės apsaugos skatinimui ir normaliai energijos apykaitai palaikyti. Specialiai sukurtas šunims ir katėms, kuriems reikia subalansuotos ir veiksmingos paramos jų gerovei, MultiAdapt sudėtyje yra įvairių ingredientų, naudingų atskirai, bet dar veiksmingiau veikiančių kartu.
INDIKACIJOS: Multiadapt gali būti naudingas šiais atvejais:
– esant maisto medžiagų trūkumui
– ypatinga būklė, pavyzdžiui, nėštumas ir laktacija
– augantiems šuniukams / kačiukams ir pagyvenusiems šunims / katėms
– norint palaikyti puikų raumenų tonusą darbiniams ir sportiniams šunims
– būsenos, kai reikia, kad pagerėtų darbingumas ar rezultatai (pvz., raumenų lygiu, imuninei sistemai stiprinti ir pan.)
– sveikimas įprastomis sąlygomis (pvz., pooperaciniu sveikimo laikotarpiu)
– sveikimas po sekinančių ligų, kai yra imuninės apsaugos stimuliavimo poreikis
– palaikyti puikią odos ir kailio būklę
MEDŽIAGŲ APYKAITA IR ENERGIJOS POREIKIS
Metabolizmas – tai biocheminių ir energetinių procesų, vykstančių gyvuose organizmuose, visuma. Šie procesai leidžia suvalgytą maistą paversti energija, kurią organizmas naudoja anabolizmo (jam būdingi asimiliacijos ir sintezės procesai, leidžiantys susidaryti naujai medžiagai arba sukaupti ląstelėse naujų atsarginių medžiagų) ir katabolizmo (jam būdingi skilimo ir irimo procesai, kurių metu ląstelės sudedamosios dalys ir atsarginės medžiagos paverčiamos mažesnėmis molekulėmis, lengviau pasisavinamomis ir (arba) išskiriamomis) reakcijoms.
Vykstant katabolinėms reakcijoms arba sudėtingesnių molekulių cheminiams ryšiams suirus į mažesnes molekules, išsiskiria energija. Šią energiją organizmas naudoja įprastinei veiklai, pavyzdžiui, raumenų darbui ar kūno temperatūros palaikymui, taip pat įprastinėms gyvybinėms funkcijoms, pavyzdžiui, kvėpavimui, virškinimui ir kraujotakai, atlikti ramybės sąlygomis.
Minimalių katabolinių reakcijų, būtinų, kad organizmas galėtų atlikti šias gyvybiškai svarbias veiklas ramybės ir optimalios temperatūros sąlygomis, visuma vadinama BAZINE MEDŽIAGŲ APYKAITA, o katabolinių reakcijų, būtinų normaliai fizinei veiklai atlikti, visuma vadinama ENERGIJOS APYKAITA. Bazinei medžiagų apykaitai įtakos turi genetiniai veiksniai, amžius, lytis ir hormoniniai veiksniai, o energijos – kasdienis fizinis aktyvumas ir suvartojamas maistas.
Su maistu gaunamos medžiagos, pavyzdžiui, angliavandeniai, baltymai ir riebalai, yra tikrasis biologinis kuras: gyvūnų organizme, esant deguoniui, jie suskaidomi iki anglies dioksido ir vandens. Šis procesas, vykstantis per šimtus tarpinių cheminių reakcijų, apima daugybę energijos transformacijų ir viduląstelinių atsarginių medžiagų sintezę. Šios įvairios maisto medžiagos suteikia skirtingą energijos kiekį:
– 1 gramas angliavandenių išskiria apie 4 kcal.
– 1 gramas riebalų išskiria apie 9 kcal.
– 1 gramas baltymų išskiria apie 4 kcal.
Iš čia kyla poreikio apibrėžimas, t. y. pagrindinių maisto medžiagų paros kiekiai, kuriuos reikia sunaudoti, kad būtų galima patenkinti tiek bazinės medžiagų apykaitos išlaidas, tiek įvairioms fizinėms veikloms reikalingą energiją. Maistas turi būti įvairus, t. y. jame turi būti visų maisto medžiagų (baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų, angliavandenių, riebalų), kad suvartotų kalorijų suma atitiktų energijos poreikį (tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingi maisto produktai turi skirtingą kaloringumą). Jei „suvalgytos“ kalorijos yra lygios išeikvotoms kalorijoms, tada organizmo kalorijų balansas yra pusiausvyroje; jei gautų kalorijų yra daugiau nei suvartotų, organizmas kaupia kalorijas, t. y. storėja; ir atvirkščiai, jei gautų kalorijų yra mažiau nei suvartotų, organizmas netenka energijos, t. y. mažėja svoris. Atsižvelgiant į šias prielaidas, akivaizdu, kad kiekvienas organizmas turi savo medžiagų apykaitą, kurios dėka jis naudoja molekules, gaunamas virškinant ir skaidant įsisavintą maistą. Vis dėlto kartais pasitaiko, kad būtina papildyti pašarus papildomais elementais, reikalingais gyvūno poreikiams arba bet kuriuo atveju naudingais jo gerovei palaikyti; būtent dėl šios priežasties papildas gali kompensuoti galimą trūkumą. Maistas turi būti įvairus, t. y. jame turi būti visų maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir mineralai. Tačiau kartais gali prireikti tam tikrų maisto medžiagų, kurios būtinos gyvūno poreikiams arba bet kuriuo atveju naudingos jo gerovei, papildymo. Tokiu atveju gali būti naudingas papildomas pašaras, toks, kaip Multiadapt, kurio pagrindą sudaro vitaminai ir mineralai, papildyti spirulinos dumbliais ir kulkšnių šaknų (Astragalus ) milteliais.
VITAMINAI
Vitaminai yra labai svarbūs bioreguliatoriai, nes jie kartu su hormonais tiesiogiai ir netiesiogiai per fermentinius mechanizmus lemia visų fiziologinių procesų vyksmą. Pagal tirpumą jie skirstomi į riebaluose tirpstančius (kaupiami kepenyse, yra organizmo atsargos), kurie tirpsta riebaluose ir apoliniuose tirpikliuose, ir vandenyje tirpstančius (organizme nesikaupia, todėl juos būtina kasdien gauti su maistu), kurie tirpsta poliniuose tirpikliuose, pavyzdžiui, vandenyje. Visi vitaminai yra atsakingi už konkrečias užduotis, o jų trūkumas gali sukelti organizmo veiklos sutrikimus ir (arba) disfunkciją.
VITAMINAS A (retinolis) – riebaluose tirpus vitaminas, labai svarbus regėjimui, kaulų augimui ir taisyklingų imuninės sistemos funkcijų palaikymui. Kita šio vitamino atliekama funkcija – epitelio apsauginė; ypač reikalinga virškinimo, kvėpavimo ir urogenitalinės sistemos gleives išskiriantiems audiniams. Daugiausia vitamino A yra gyvūninės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui, kepenyse ir blužnyje, piene ir jo dariniuose bei kiaušiniuose, jo taip pat yra žuvyje ir augaliniuose šaltiniuose.
VITAMINAS D3 (cholekalciferolis) yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris atlieka vaidmenį kalcio homeostazės reguliavimo mechanizme, jis svarbus skeleto vystymuisi ir kaulų mineralizacijai. Jis veikia žarnyne, skatina kalcio ir fosforo pasisavinimą ir prisideda prie normalaus jų naudojimo.
VITAMINAS E (α-tokoferolis) – riebaluose tirpus vitaminas, pasižymintis antioksidaciniu aktyvumu. Jis labai paplitęs augaliniame pasaulyje, ypač javų gemaluose ir jų aliejuose bei žaliosiose visų augalų dalyse. Jam tenka pagrindinis fiziologinio ląstelės antioksidanto vaidmuo.
B GRUPĖS VITAMINAI (B1 B2 B6 B12) (tiaminas, riboflavinas, piridoksinas, kobalaminas) – tai vandenyje tirpių vitaminų grupė, kurią sudaro ne mažiau, kaip 15 elementų ir kuriai, nepaisant molekulinės struktūros nevienalytiškumo, bendra tai, kad jų molekulinėje struktūroje yra azoto ir jie atlieka kofermentinę funkciją. Jie dalyvauja svarbiausiuose tarpinės medžiagų apykaitos etapuose kaip kofermentai, t. y. jungiasi su specifiniais baltyminiais komponentais, dalyvaudami įvairiose medžiagų apykaitos reakcijose; jie yra būtini normaliai energijos apykaitai.
VITAMINAS B1 – (tiaminas) Jis plačiai paplitęs daugelyje žaliųjų augalų audinių ir daugelyje grūdų, pavyzdžiui, nesmulkintose avižose, nesmulkintuose miežiuose, ryžių luobelėse. Jis daugiausia įsiterpia į tarpinę angliavandenių apykaitą, skatina virškinimo funkciją.
VITAMINAS B2 – (riboflavinas) Jo gausu augaliniame pasaulyje, o gyvūniniuose audiniuose ir gyvūninės kilmės produktuose (piene, kiaušiniuose ir žuvų miltuose) – dar daugiau. Jis kartu su kitomis medžiagomis reguliuoja ląstelių kvėpavimo procesus, yra būtinas augimui, regos funkcijoms ir optimaliai nervų sistemos veiklai. Be to, vitaminas B2 veikia kaip antioksidantas
VITAMINAS B6 – piridoksinas, labai paplitęs maiste, ypač kviečių sėlenose, šalutiniuose malimo produktuose, gyvulių (mėsos ) miltuose ir sėklų gemaluose; prieš panaudojant organizme, jis paverčiamas į piridoksalą ir piridoksaminą, pagrindines dviejų kofermentų sudedamąsias dalis. Dėl trofinio poveikio odai ir teigiamo poveikio imuninei sistemai jis dar vadinamas aderminu.
VITAMINAS B12 – (kobalaminas), kurio nėra augaluose, aptinkamas įvairiuose gyvūninės kilmės maisto produktuose (kepenų ekstraktuose), žuvų miltuose, mėsos miltuose ir išrūgose ir yra APF komplekso (gyvulinių baltymų faktoriaus) dalis. Tai svarbiausias vitaminas, būtinas augimui ir kraujodarai; jis būtinas nukleino rūgščių sintezei, nes dalyvauja baltymų apykaitoje. Vitaminas B12 taip pat padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą.
VITAMINAS C – (askorbo rūgštis) – vandenyje tirpus vitaminas, plačiai paplitęs žaliose daržovėse, citrusiniuose vaisiuose ir dygstančiose sėklose, pasižymintis stipriu antioksidaciniu aktyvumu, todėl gali apsaugoti plazmos lipidus, DNR ir baltymus nuo oksidacinės pažaidos. Jis yra termolabilus vitaminas, taip pat dalyvauja kolageno gamyboje. Jis taip pat turi trofinį poveikį kapiliarams ir teigiamai veikia imuninę sistemą.
NIACINAS – vitaminas, plačiai paplitęs žolėse, šiene, grūduose, miltuose ir kt., dalyvauja perduodant nervinius impulsus neuronų sinapsių lygmenyje, prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos. Be to, niacinas taip pat veikia normalią energijos apykaitą ir padeda palaikyti sveiką odą.
BIOTINAS IR KALCIO D-PANTOTENATAS – tai vandenyje tirpūs vitaminai, kurių yra kiaušinio trynyje, piene ir kepenyse. Biotinas svarbus energijos apykaitai ir makronutrientų (angliavandenių, lipidų, baltymų) metabolizmui, taip pat trofiškai veikia odą, o pantoteno rūgštis dalyvauja kai kurių neuromediatorių sintezėje ir dėl to palaiko nervų sistemos funkcijas.
MIKROELEMENTAI
Mikroelementai neturi energijos, bet yra būtini gyvūnų mitybai, tačiau gyvūnas jų negali susintetinti (skirtingai nei kitų mitybos komponentų), todėl jie būtinai turi būti gaunami su įprastu maistu ir pakankamais kiekiais, kad patenkintų gyvūno poreikius. Jie yra apsauginiai komponentai, nes atlieka svarbiausią vaidmenį kontroliuojant gyvūnų medžiagų apykaitą kaip daugelio fermentų prostetinės grupės sudedamosios dalys. Be to, kai kurie iš jų atlieka fermentų aktyvatorių funkcijas ir dalyvauja hormonų bei vitaminų genezėje.
GELEŽIS yra vienas svarbiausių gyvūnų organizmų mikroelementų. Apie 60-70% šio mineralo yra hemoglobine, tačiau nemažai jo yra ir mioglobine bei rezerviniuose organuose, pavyzdžiui, kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Beveik visas jis absorbuojamas dvylikapirštėje žarnoje; žarnyno epitelyje jis susijungia su baltymine struktūra, sudarydamas chromoproteiną, vadinamą feritinu. Geležis yra susijusi su deguonies pernešimu, tapdama hemoglobino (hemo) dalimi, ir, vėlgi kaip hemo, ji veikia kaip fermentinis citochromų kofaktorius.
SELENAS – selenas yra būtinas mineralas, pasižymintis antioksidaciniu poveikiu, todėl padeda neutralizuoti laisvųjų radikalų poveikį.
L-KARNITINAS – būtinas junginys riebalų rūgščių pernešimui per membranas, todėl atlieka energijos nešėjo funkciją.
SPIRULINA (Spirulina maxima) milteliai – dėl savo turtingumo pagrindiniais mineralais spirulina yra vienas iš šarminių maisto produktų, padedančių atkurti audinių rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Be to, joje gausu augalinių baltymų.
Rosa canina – PAPRASTASIS ERŠKĖTIS (milteliai) – Smulkūs vaisiai (uogos) laikomi natūraliais vitamino C šaltiniu, todėl šis augalas padeda stiprinti natūralią organizmo apsaugą, taip pat pasižymi antioksidaciniu poveikiu.
Astragalus membranaceus L. – KULKŠNĖ (šaknis, sausas ekstraktas) pasižymi tonizuojančiomis-adaptogeninėmis savybėmis arba gebėjimu nespecifiniu būdu palaikyti organizmo atsparumą ir apsaugą nuo įvairaus pobūdžio fizinio ir psichinio streso veiksnių. Kulkšnės šaknyse yra triterpeninių saponinų, flavonoidų, piogeninių aminų ir polisacharidų. Ypač polisacharidai stimuliuoja imuninę sistemą, stiprina natūralius organizmo gynybinius mechanizmus. Fitokomplekso sudėtyje esantys saponinai suteikia augalui hepatoprotekcinį poveikį.
Sudėtis:
Maltodekstrinas, hidrolizuoti baltymai (iš vištienos), magnio stearatas, augalinės kilmės medžiagos, dumbliai ir jų dariniai: spirulina (Spirulina maxima); produktai, gauti transformuojant vaistažoles: Kulkšnės (Astragalus membranaceus L.) šaknų milteliai, Paprastojo erškėčio vaisių dulkės. Priedai/kg: Tirštiklis: mikrokristalinė celiuliozė, kvapiosios medžiagos: glicinas, ežiuolės (Echinacea angustifolia DC.) augalo sausasis ekstraktas, lipnumą mažinanti medžiaga: Silicio rūgštis, nusodinta ir išdžiovinta, vitaminai provitaminai ir chemiškai gerai apibrėžtos panašaus poveikio medžiagos: cholino chloridas 50000 mg/kg, L-karnitino L-tartratas 20000 mg/kg, tiamino hidrochloridas 6000 mg/kg, vitaminas C 6000 mg/kg, kalcio D-pantotenatas 6000 mg/kg, vitaminas B2 5000 mg/kg, niacinamidas 2600 mg/kg, vitaminas B6 2000 mg/kg, vitaminas B12 0,02 mg/kg, vitaminas E 800 mg/kg, vitaminas K3 1000 mg/kg, biotinas 500 mg/kg, vitaminas A 238 TV/kg, vitaminas D3 0.5 TV/kg; mikroelementų junginiai: geležies sulfato heptahidratas 8280 mg/kg, cinko oksidas 5456 mg/kg, mangano sulfato monohidratas 616 mg/kg, vario sulfato pentahidratas 314,4 mg, L-selenometioninas, gautas iš Saccharomyces cerevisiae NCYC R645 20 mg/kg, kalio jodidas 10 mg/kg.
1 tabletėje po 1g yra:
Vitaminas A (retinolio acetatas) 0,238 TV, Vitaminas D3 0,0005 TV, Vitaminas E 0,8 mg, Vitaminas B1 6 mg, Vitaminas B2 5 mg, Vitaminas B6 2 mg, Vitaminas B12 0,00002 mg, Vitaminas K3 1 mg, Vitaminas C 6 mg, Biotinas 0,5 mg, Niacinamidas 2,6 mg, Kalcio D-pantotenatas 6 mg, Cholino chloridas 50 mg, Geležis (sulfato heptahidratas) 8,28 mg, Cinkas (oksidas) 5,456 mg, L-selenometioninas (iš Saccharomyces Cerevisiae) 0,02 mg, Kalis (jodidas) 0,01 mg, L-karnitinas (L-tartratas) 20 mg, L-glicinas 60 mg, Spirulina dumbliai (Spirulina maxima) 40 mg, Ežiuolės (Echinacea angustifolia) 10 mg, Paprastojo erškėčio (Rosa canina L. tit. 10%) 20 mg, Kulkšnės (Astragalus membranaceus tit. 16%) 20 mg, Mangano sulfato monohidratas 0,616 mg, Vario sulfato pentahidratas 0,3144 mg
Dozės ir naudojimo būdas:
Katės: vidutinis svoris 5 kg – 1/2 tabletės ryte ir vakare 7 dienas. Toliau duoti po 1/2 tabletės per dieną 20 dienų.
Šunys iki 10 kg – 1 tabletė ryte ir vakare 7 dienas. Toliau duoti po 1 tabletę per dieną 20 dienų.
Šunys nuo 11 iki 25 kg – 2 tabletės ryte ir vakare 7 dienas. Toliau duoti po 2 tabletes per dieną 20 dienų.
Šunys virš 26 kg – 3 tabletės ryte ir vakare 7 dienas. Toliau duoti po 3 tabletes per dieną 20 dienų.
Tabletes reikia sušerti sumaišius su pašaru arba tiesiai į sukį, atsižvelgiant į svorį.
